Tai ne parduotuvė, tai komisas
Vieną kartą girdėjau kalbant moterį ir merginą. Mergina bandė padėti moteriai bent šiek tiek pagražėti… ir pasiūlė nueiti į komiso parduotuvę. Sako, komise rasi visko- nuo sijono iki rankinės, komise- yra nuo kosmetinės iki puikios pudrinės, o svarbiausia komise nereiks plačiai atverti piniginės. Ir atrado moteris komisą, ir komiso pardavėjos džiaugėsi. Ir pirko komise abi ir mergina ir moteris. Ir rado viską komise… Keista istorija apie komisą? sutinku, juk tai komisas. Norėčiau žinoti ar pagražėjo komiso dėka moteris, prisipirkusi ten visokių daiktų, bet nežinau. Nepažįstu nei tos merginos nei tos moters…nebežinau ar jos vaikšto į komisą, nežinau ar jos dar perka ką nors komise… Bet gal smagu jei į komisą einama net ir kaip į daiktų muziejų, ar sužinoti ką žmonės atneša į komisą… Į komisą! Kartą gyveno berniukas, kuriam tėvai davė keistą vardą Komisas. Komisas buvo labai išdykęs ir nuolat krėtė išdaigas. Judrus vaikis augo tas Komisas. Tačiau ne Komiso judrumu visi stebėjosi, o tėvų fantazija. Ir pamanyk, duoti vaikui vardą Komisas… Kai jis užaugo jis paklausė tėvų, kodėl jie pavadino jį tokiu keistu vardu Komisas… ir ką atsakė tėvai- tęsinys kitame pasakojime apie Komisą…
Daugiau informacijos – http://www.urmas.net/lt/komisas/
