Nuolatinis klausimas, ar telefonai išlaisvina, ar kaip tik, pririša, mus supa visą laiką, jis tarsi jing ir jang, nuolat vienas kitą atsveria. Kodėl gali būti tokia priešprieša tarp dalykų? Kai telefonų kainos yra itin mažos, žmonės, kurie tiesiog neturi telefonų, apskritai ima atrodyti tiesiog įtartinai. Taigi, telefonai ir telefonų kainos gali būti tas dalykas, kuris yra mums kiekvienam pažįstamas. Net itin prastą socialinę padėtį turintys žmonės vis tiek gali turėti ir paprastai turi mobiliuosius telefonus. Taigi, ir mes, ir kiekvienas žmogus galiausiai prisipažįsta, kad telefonai juos supa, lydi, jie labai palengvina gyvenimą, ir kartu ima atrodyti, kad to gyvenimo nebeįsivaizuoji be telefono. Mes sakome, kad jie suteikia laisvę, tačiau ar tai laisvė, jeigu be jų jau nebegalime?
Patogu, kai gali susisiekti
Iš kur ta laisvė, kodėl yra sakoma, kad mobilieji telefonai suteikia laisvę? Kadaise, kai nebuvo mobilaus ryšio, buvo paprastas telefoninis ryšys. Tai reikšdavo, kad kai išeini iš namų, tampi nepasiekiamas, tačiau apskritai turi telefoną namuose. Ten juo atsiliepti gali bet kurie šeimos nariai ir pakvieti tą, kuris yra prašomas. Galiausiai, susisiekti pasidaro sunku, kai išeiname, kai negrįžtame ilgiau negu sakome, kad negrįšime. Dar sunkiau būdavo anksčiau komunikuoti, kai net telefonų nebūdavo. Tada karaliavo paštas, žmonės turėdavo susitikti ir pasikalbėti. Susisiekti su toli esančiu žmogumi būdavo galima tik rašant popierinius laiškus, fiziškai juos nugabenant. O juk ir logistikanebūdavo tokia išplėtota kaip dabar. Tad dabartiniai telefonai ir telefonų kainos (prieinamos kiekvienam) yra visiška priešingybė. Su telefonais gali paskambinti kam tik nori. Žmogus gali atsiliepti arba bent jau parašyti žinutę beveik visada. Taigi, tai vadiname komunikacijos laisve, o ypač, kai dabartiniai telefonai leidžia ir naudotis internetu bei tokiu būdu susieiti skaitmeniniu būdu.
Skaityti visą straipsnį 'Telefonai išlaisvina ar pririša?'»